TARPTAUTINIO GEROS KAIMYNYSTĖS FORUMO ATSTOVAS EDIKAS JAGELAVIČIUS KANDIDATUOJA Į SEIMĄ!
Na štai, jau ne paslaptis, kad aš, kaip Liaudies partijos sąrašo narys, kandidatuoju į Seimą. Tačiau vos tik apie tai paskelbiau viešai, angažuota žiniasklaida pasigavo šią naujieną ir tuoj pat mane apšmeižė antraštėse, išvadindama užsienio agentu, pridedant įvairiausių spalvų ir naudojant neigiamus epitetus, tokius kaip „žinomas savo prorusiškais pasisakymais“, „teisiamųjų draugas“, „besislapstantis nuo teisėsaugos“ ir taip toliau.
Ką gi, taip, aš tikrai kandidatuoju į Seimą! Kandidatuoju tam, kad atstovaučiau tikruosius Lietuvos interesus, nepriklausančius nuo kolektyvinių Vakarų geopolitinių ir politinių tendencijų, kurios mums primetamos per marionetinę vyriausybę, nesiskaitančią su realiais valstybės poreikiais.
Jie vadina mane Rusijos agentu už mano tariamai prorusiškus pasisakymus, kaltina dėl apsilankymo Donbase, kurį parodžiau iš kitokios perspektyvos nei tai, ką rodo Vakarų bei oficiozinė Lietuvos žiniasklaida. Bet ar tikrai ištikimybė Lietuvai reiškia tik aklą pritarimą esamai vyriausybei, kuri, siekdama įtikti Vakarams, iškėlė kovines akivaizdžios rusofobijos vėliavas?
Taika mūsų regione ir draugystė su Rusija ir Baltarusija, apie kurią aš nuolat kalbu ir už ką mane kaltina, yra vienas svarbiausių nacionalinių Lietuvos interesų. Prekybiniai-ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis – tai kokybiški produktai iš Baltarusijos, pigūs energijos ištekliai iš Rusijos, prekyba su Kinija, milžiniškos pajamos iš tranzito ir daugybė kitų dalykų, kurie yra būtini mūsų ekonomikai.
Tai saugumas! Galbūt kas nors mano, kad, atsižvelgiant į neegzistuojantį priešą prie mūsų sienų, begalinis gynybos išlaidų didinimas iš mūsų visų kišenių, fortifikacijų statymas ir daug valandų trunkančios eilės prie sienos yra geriau nei laisvas patekimas pas draugus, artimuosius, tėvus ir vaikus, kurie buvo išsklaidyti po visą potarybinę erdvę? Mes istoriškai ir kultūriškai esame artimos tautos, gyvenusios šalia viena kitos šimtus metų, ir jokia nacionalistų grupelė manęs neįtikins, kad dabar esame priešai.
Kai žurnalistai paklausė Edvardo Vaitkaus, politiko, suvienijusio mus visus, apie mano dalyvavimą rinkimuose Liaudies partijos sąrašuose, jis atsakė trumpai ir paprastai: „Rinkimų programa ir E. Jagelavičiaus pažiūros sutampa. Mūsų užduotis – neparduoti Lietuvos! Jei tai nepatinka žurnalistams, jei tai nepatinka Lietuvos valdžiai, jei tai nepatinka Lietuvos prokuratūrai, tai neturi jokios reikšmės. Lietuvos žmonės nuspręs, kiek jis vertas ar nevertas“.
Šiuo atveju galima drąsiai teigti, kad sutampa ne tik mūsų su profesoriumi pažiūros, bet ir dešimčių tūkstančių žmonių, ką akivaizdžiai parodė E. Vaitkaus prezidento rinkimų rezultatai. Šimtas tūkstančių rinkėjų atidavė savo balsą už tikrąjį PROLIETUVIŠKĄ kandidatą, šimtas tūkstančių balsų už laisvę, nepriklausomybę ir Lietuvos tautos bei valstybės klestėjimą, šimtas tūkstančių balsų už naują, taikų gyvenimą.
Šimtas tūkstančių – tai nemaža Lietuvos piliečių bendruomenė, kuri, remdamasi pagrindiniais demokratijos principais, TURI TEISĘ turėti savo atstovus valdžioje. Teisę, kad jų balsai ir nuomonės būtų išgirstos ir į jas atsižvelgiama formuojant valstybės politiką. O tas, kuris mano kitaip, tegul pirmas meta į mane akmenį ir pripažįsta, kad mūsų demokratija yra tik priedanga, slepianti Vakarų diktatūrą.
Po prezidento rinkimų aš jau rašiau apie tai, kad tyliai pritariant ir neveikiant daugumai, konservatoriai ir kiti latentinių valstybės priešų rėmėjai, remdamiesi iš tikrųjų kuklia savo elektorato parama (ką parodė negailestingi matematiniai paskaičiavimai), demonstruoja tariamą daugumą ir primeta savo valią visai Lietuvos tautai.
Taigi, prisiimkime atsakomybę už savo gyvenimą ir šalį, padarykime pasirinkimą, kuris nulems mūsų ateitį. Mūsų balsai bus išgirsti!
Edikas „geraskaimynas“ Jagelavičius.
(nemokama politinė reklama)